Atgimstantys miestai: sugrąžinkime gamtą į mūsų gyvenimą

• Autorius:
• autoriaus vardas

  Quantumrun Foresight
• Sausis 25, 2022

Įžvalgos santrauka

Rewilding, žaliųjų erdvių didinimo miestuose strategija, visame pasaulyje pripažįstama kaip priemonė kovoti su klimato kaita ir gerinti gyvenimo sąlygas mieste. Nenaudojamas erdves paverčiant žaliosiomis juostomis, miestai gali tapti patrauklesnėmis buveinėmis, puoselėti bendruomenę ir gerinti psichinę sveikatą. Platesnis šios tendencijos poveikis apima ekologinį atkūrimą, atsparumą klimatui, naudą sveikatai ir didesnę miesto biologinę įvairovę.

Atgimimas miestų kontekste

Rewilding, ekologinė strategija, siekiama padidinti miestų atsparumą klimato kaitai didinant žaliąsias erdves. Šiuo požiūriu taip pat siekiama sukurti patrauklesnę aplinką miesto gyventojams. Ši koncepcija populiarėja visame pasaulyje, sėkmingai įgyvendinama įvairiose vietose. Įspūdingi pavyzdžiai yra „The Highline“ Niujorke, Melburno „SkyFarm“ ir „Wild West End“ projektas Londone. 

Anksčiau miestų plėtra dažnai lėmė tai, kad miestai tapo monotoniškomis buveinėmis, kuriose vyravo betoniniai, stikliniai dangoraižiai ir asfaltuoti keliai. Šis begalinis pilkas vaizdas yra ryškus kontrastas natūraliems kraštovaizdžiams, kuriuose klesti žmonės, gyvūnai ir paukščiai. Visų pirma miesto viduje dažnai nėra žalumos, todėl aplinka atrodo svetima ir nepageidaujama. 

Įdomu tai, kad daugumoje pasaulio miestų yra daugybė likusių erdvių. Tai teritorijos, kurias užima neužstatytos žemės, automobilių stovėjimo aikštelės, apleistos pramonės sklypai ir likę žemės sklypai, kur susikerta keliai. Kai kuriose gatvėse retai galima pamatyti net pavienį žolės stiebelį ar žemės lopinėlį, kuriame galėtų augti augalai. Stogai, kurie galėtų būti naudojami sodams ir medžiams, dažnai paliekami kepti saulėje. Kruopščiai suplanavus šias zonas būtų galima paversti sodriomis žaliomis juostomis.

Trikdantis poveikis 

Jei miesto valdžia ir bendruomenės bendradarbiaus siekdamos vėl integruoti gamtą į miesto erdves, miestai galėtų tapti patrauklesnėmis buveinėmis, kuriose klesti žmonės, augalai, paukščiai ir smulkūs gyvūnai. Ši pertvarka ne tik pagražintų mūsų miestus, bet ir skatintų miesto gyventojų bendruomeniškumo jausmą. Žaliųjų erdvių buvimas miestuose galėtų paskatinti veiklą lauke ir socialinę sąveiką, skatinti bendruomeniškumo jausmą ir gerinti psichinę sveikatą.

Sustabdę natūralios aplinkos blogėjimą, galėtume pagerinti oro kokybę ir sumažinti taršos lygį miestuose. Be to, žaliųjų erdvių buvimas galėtų padėti sušvelninti miesto šilumos salos efektą, kai miesto zonose tampa daug šiltesnės nei kaimo vietovės. Ši tendencija galėtų prisidėti prie patogesnės gyvenamosios aplinkos ir potencialiai sumažinti energijos suvartojimą, susijusį su pastatų vėsinimu.

Nepakankamai išnaudojamas erdves, pavyzdžiui, biurų stogus, pavertus bendruomenės sodais ir parkais, miesto gyventojai galėtų lengvai pasiekti lauko rekreacines zonas. Šios erdvės galėtų būti ramios vietos nuo miesto gyvenimo šurmulio, suteikdamos darbuotojams vietą atsipalaiduoti ir pasikrauti pertraukų. Be to, šios žaliosios erdvės taip pat galėtų būti vietos bendruomenės renginiams, toliau skatindamos socialinę sanglaudą. 

Miestų atkūrimo pasekmės

Platesnės miestų atkūrimo pasekmės gali būti:

• Atkuriant pažeistas ekosistemas ir atkuriant natūralias ekologines sistemas, kurios leistų sukurti ekologiškai turtingą miesto kraštovaizdį, o lokalizuotame kontekste kovoti su klimato kaita.
• Apginkluoti miestus nuo daugelio niokojančių klimato kaitos padarinių, įskaitant padidėjusią potvynių riziką, kylančią temperatūrą ir oro taršą.
• Gerinti gyventojų sveikatą ir gyvenimo kokybę sukuriant natūralias žaidimų ir poilsio zonas bei švarų orą kvėpuoti. Tai pakeltų piliečių moralę.
• Naujos darbo galimybės miesto ekologijos ir kraštovaizdžio dizaino srityse.
• Atsiradus naujiems ekonomikos sektoriams, dėmesys sutelktas į miestų žemės ūkį ir vietinę maisto gamybą, prisidedant prie aprūpinimo maistu ir mažinant priklausomybę nuo maisto gabenimo dideliais atstumais.
• Galimos politinės diskusijos ir politikos pokyčiai, susiję su žemės naudojimo ir zonavimo taisyklėmis, miesto valdžiai grumstant su iššūkiu integruoti žaliąsias erdves į tankiai apgyvendintas miesto vietoves.
• Demografinių tendencijų pasikeitimas, kai vis daugiau žmonių renkasi gyventi miestuose, kuriuose siūloma aukšta gyvenimo kokybė, įskaitant prieigą prie žaliųjų erdvių, o tai gali sukelti miesto gyvenimo renesansą.
• Naujų technologijų kūrimas ir taikymas efektyviam ribotų miesto erdvių naudojimui, pavyzdžiui, vertikaliai sodininkystei ir apželdinti stogus.
• Galimybė padidinti biologinę įvairovę miesto vietovėse, dėl kurios pagerės ekosistemų sveikata ir atsparumas, taip pat prisidedama prie pasaulinių pastangų sustabdyti biologinės įvairovės nykimą.

Klausimai, kuriuos reikia apsvarstyti

• Ar manote, kad ten, kur gyvenate, galima atkurti miestus / miestelius, ar tai tik svajonė?
• Ar atsinaujinantys miestai galėtų reikšmingai prisidėti prie kovos su klimato kaita?